- dėsčioti
- dė́sčioti, -ioja, -iojo tr. 1. dėstinėti, dėlioti, dėstyti: Ką čia dė́sčioji – sumesk, ir bus gerai! Rdm. Tą peilį visur dė́sčioja, tai, kap reikia, ir neranda! Gs. Dė́sčioja kojas, ir niekas neišeina (mokydamasis šokti) Jnšk. | refl.: Dėsčiokies iš lengvo kraustydamos, t. y. dėliokies, dėk savo daiktus J. 2. iš lėto šnekėti: Dė́sčioja žodį po žodžio kap koks senis! Gs. 3. (neol.) refl. GK1938,25 dėtis (kuo), apsimetinėti. \ dėsčioti; išdėsčioti; sudėsčioti
Dictionary of the Lithuanian Language.